BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šekspyro Sonetai

Šekspyro Sonetai (dar nebaigta)


 


 


1.


 


Iš gero medžio laukiam atžalos,


Kad ji pratęstų mirštantį jo grožį.


Nuo rudenio šalnos nuvyto rožė,


Bet greit kita jos vietoj suliepsnos.


 


O tu susižavėjas savimi,


Eikvoji tuščiomis brangiausią lobį,


Lyg meilės priešas tu jos turtą grobi


Ir savyje vien sau jėgų semi.


 


Tu šio pasaulio žiedas išdidus,


Pavasario skelbėjas trumpaamžis,


Kaip tu šykštuolis, viską pasiglemžęs,


Patsai save skriaudi, skriaudi kitus.


 


Nenešk į grabą dovanos retos,


Kurią gavai iš motinos gamtos.


 


 


2.


 


Kai raukšlėse tau bus jaunystė dingus


Ir penkiasdešimt rūškanų žiemų


Prislėgs pečius tau, - kam bus įdomu


Žiūrėt į grožio skarmalus niekingus?


 


Ir jei tave paklausiu: - Kaip manai,


Kur tavo žavesio likučiai šendie?


- Užgesusių akių gelmėj paskendę,


Su kartėliu man tarsi tu liūdnai.


 


Ar ne smagiau tau būtų atsakyti:


„Pažvelk, štai mano atžala jauna,


Geriausia žilo plauko puošmena,


Gyva jaunystės mano dalelytė“.


 


Atvės su metais kraujas tavyje,


Bet jis gyvybe pasivers nauja.


 


 


3.


 


Tu savo bruožus veidrody matai.


Jei pakartoti jų nebus tau lemta,


Nuskriausi savo grožį nekaltai,


Paniekindamas moterį ir gamtą.


 


Kuri gražuolė nenorės, kad tu


Jos dirvą jauną trokštum išpurenti?


Nejaugi sutinki būti sau karstu


Ir negeidi prailgint savo gentį?


 


Tu motinai – jos atšvaitas esi,


Kruopelė jos jaunystės aromato.


Tad lai senatvė būna tau šviesi


Ir pro vaikystės langus saulę mato.


 


Bet jei vienatvė tau mielesnė bus,


Išdils paveikslas tavo įstabus.


 


 


4.


 


O, veltkleidy žavingas, iš aruodo


Slaptų gerybių savo nešvaistyk.


Ką tau, laisvam, gamta laisvoji duoda,


Tai duoda ji skolon tik vienąsyk.


 


Šykštuoli mielas, kam tau brangenybės,


Kurias turėtum perduoti kitam?


Kaip atkakliai laikais tu įsikibęs


Į lobį neaprėpiamą, bet kam?


 


Patsai save tu mulkini be galo,


Pats sau parduodi ir patsai perki.


O ką padėt galėsi tu ant stalo,


Kada ateis mirties diena sunki?


 


Lai tavo grožis ateičiai išlieka,


Kol žemė jo nepavertė į nieką.


 


 


5.


 


Bemiegis laikas pamažu


Ir rodo mums didingą savo meną.


Bet tai kas akiai miela ir gražu,


Šiame pasaulyje neilgai gyvena.


 


Žiūrėk, pirmųjų šalčių genama,


Žalioji vasara nuo mūsų bėga…


Jau atslenka tolyn gūdi žiema


Ir beria mums į veidą šaižų sniegą.


 


Tiktai kvapnioų žiedų laki dvasia,


Mažoj stiklinėj celėj uždaryta,


Tau primena kas vakarą kas rytą,


Kaip tu džiaugeisi saule laukuose.


 


Prarado gėlės grožį trumpalaiki,


Bet sielą jo nevystančią išlaikė.


 


 


6.


 


Kol tavo valdose žiemys kraupus


Grubia ranka gėlių dar neišskynė,


Skubėk surinkti vasaros kvapus


Į vieną brangų indą krištolinį.


 


Kaip tas, kuris su indeliu kartu


Vėliau dešimteriopą pelną gauna,


Taip dešimtsyk laimingas būsi tu,


Jeigu turėsi įpėdini jauną.


 


Dėkingų savo ainių veiduose


Tu dešimt sykių būsi atkartotas


Ir, iš mirties nelaisvės išvaduotas,


Ją pasitiksi širdimi drąsia,


 


Nes tavo atvaizdas nežus vis viena


Net ir tada, kai būsi po veliena.


 


 


7.


 


Antai, pažvelki: rytuose aušra


Liepsnotą galvą iškilmingai kelia,


Ir tu į ją žiūri akim giedra


Ir spindulingą laimini jos kelią.


 


O kai, pilna jaunatviškos ugnies,


Įkopia saulė į viršūnę skliautų,


Auksinei jos didybėi tu lenkies


Ir jai linki, kad vis aukščiau keliautų.


 


Tačiau, kada, pavargus danguje,


Liūdnai pakalnėn rieda ji pro ūką,


Visi, kur neseniai žavėjos ja,


Dabar į kitą pusę veidą suka.


 


Kai atsisveikinsi su jaunatve,


Lai būna kam pažvelgti į tave.


 


 


8.


 


Tu – muzika. Dėl ko gi nusiminęs


Akordų tyro skambesio klausais?


Dėl ko, sakyk, tu trokšti vien kankynės


Ir taip žaviesi liūdesio garsais?


 


Kas tavo širdį gedulu aptraukia?


Gal priminė harmonija švelni


Tavos vienatvės tuštumą nejaukią,


Kurioj be draugo mielo gyveni?


 


Girdi tu, kaip ranka stygas užgavo,


Kaip gieda jos po to ilgai ilagai,


Lyg vieną bendrą dainą uždainavo


Ir motina, ir tėvas, ir  vaikai.


 


Byloja tau garsai darnaus koncerto,


Kad merdėti vienatvėja neverta.


 


 


9.


 


Turbūt bijai tu ašarų našlės,


Kad tau gyvent vienatvėj neįgriso.


Bet jei mirtis tavęs nepagailės,


Tai gedulas apglėbs pasaulį visą.


 


Bedalei našlei bent vaikų veiduos


Brangus jos vyras pasilieka,


O tu prastumsi amžių be naudos,


Ir atminimui nepaliksi nieko.


 


Turtus be saiko švaisto veltkleidys,


Bet jie nenyksta, o tik vietą maino.


Tačiau tasai, kas grožį pražudys,


Nebeprikels jo niekad jokia kaina.


 


Matyt, visai tu neturi širdies,


Jei su savim lyg budelis elgies.


 


 


10.


 


Prisipažinki, jaunas lengvapėdi,


Jog meilės galiai abejingas tu.


O, pasakyk man, kaip tu nesigėdi


Būt mylimas - ir nemylėt kitų?


 


Pagautas nesuprantamo žiaurumo,


Tu pats save be gailesčio žudai.


Tu niokoji slapta didingą rūmą,


Kuriuo turėtum rūpintis karštai.


 


Nepasiduok, prašau, pagiežai juodai,


Protingo patarimo paklausyk:


Būk nemažiau švelnus, negu atrodai,


Ir meilės vaisiaus paragauk bentsyk.


 


Įamžink savo žavesį. Nejaugi


Tu leisi jam pražūti, mielas drauge?


 


 


11.


 


Mes greitai vystam, bet tuo pat laiku


Be atvangos lyg augame iš naujo;


Mes vėl atgimstam bruožuose vaikų


Ir jaučiam verdantį jaunystės kraują.


 


Štai laidas gėrio, grožio ir vilties.


Kitaip nebūtų jokio gyvo daikto


Ir šis pasaulis, blaškomas mirties,


Per šiašiasdešimt metų pasibaigtų.


 


Kas nuskriaustas yra gamtos aklos,


Lai, ženklo nepalikęs, žemėn gyžta,


O tu gavai tiek dovanų iš jos.


Tačiau pagausint jas tau trūksta ryžto…


 


Tu stebuklingas antspaudas, kurį


Paleist į darbą kuo greičiau turi.


 


 


12.


 


Kai laikrodis man skelbia, jog diena


Nejučiomis nakties bedugnėn rieda,


Kai juodus plaukus nuberia šerkšna


Ir bąla žavesys žibutės žiedo;


 


Kai krinta lapai tuopų išdidžių,


Kurių pavėsy kaimenė ilsėjos,


Ir svyra barzdos kertamų kviečių,


Ir vasarą jau laidoja rugsėjis,-


 


Apie jaunystę tavo aš mąstau


Ir apie tai, kad ji pranyks kaip rūkas,


Kad naujos gėlės atsiskleis netrukus,


Kad lemta neilgai žydėti tau.


 


Lai tavo grožis vaikuose atgyja,


Atremdamas likimo kalaviją.


 


 


13.


 


Pakol tu gyvas, būki visada


Toks, kokį aš tave regiu šendieną,


O kai išmuš lemtinga valanda,


Palik žmonėms bent įpėdini vieną.


 


Jis į tave kažkuo bus panašus,


Jame tu lyg gyvensi antrą kartą,


Ir tavo grožis niekuomet nežus


Ir sklis tolydžio iš kartos į kartą.


 


Tad kam likomo valiai tu meti


Puikius namus, kurie yra tau brangūs?


Kas bus, kada ateis žiema rūsti


Ir pasibels nyki mirtis į langus?


 


Juk tėvas tau gyvybę davė tam,


Kad ją galėtum perleisti kitam.


 


 


14.


 


Neaiškūs man dangaus takai žvaigždėti,


Juos įskaityt nelengva man yra.


Aš nemokėčiau iš žvaigždžių nuspėti,


Kada bus karas, maras ar sausra.


 


Aš nežinau ką mums likimas žada –


Ar giedrą, ar perkūnus su žaibais,


Kur ir kada mes galim laukti bado,


Kuris valdovas laimingesnis bus.


 


Ne nieko neatskleis padangių toliai…


Bet tavo akys tyliai sako man,


Kad gėris ir tiesa gyvens lyg broliai,


Jei tu nenusineši jų kapan.


 


Lai jie nedingsta su tavim kartu,


Lai aš nebūsiu pranašu kitu.


 


 


15.


 


Kai pagalvoju aš, kad mes tik vieną


Akimrką težydime vešliai,


Kad žmonės vaikšto po didžiulę sceną,


Kur nubrėžti visiems lemties keliai,


 


Kad mes į šviesą stiebiamės savaime


Lyg tie pavasario daigai žali,


Ir, vos išaugę, matome su baime,


Jog drebanti senatvė netoli, -


 


Kaip aš tada grožybę tavo jauną


Imu brngint. O laikas atkaklus


Gailėt nenori nieko, viską griauna


Ir veja tavo saulę į kapus.


 


Bet nebijok. Lyg sodininko peilis


Grąžins tau vėl jaunystę mano eilės.


 


 


16.


 


Dėl ko prieš baisią laiko tironiją,


Kol jaunas tu, kovot nedrysti?


Dėl ko tu nuginkluot nemėgini jo


Geriau negu šie posmai paprasti?


 


Gyvenimo dienovidžiu liepsnotu


Švelnių būtybių rastum nemažai,


Kurios paveikslą tavo atkartotų


Geriau negu kad drobė ir dažai.


 


Dorybėms tavo neturiu aš mato,


Tau atvaizduoti – plunksna per menka,


Tad lai patsai gyvenimas atstato


Tai ką sugriovė jo žiauri ranka.


 


Nebūgštauk meilės. Tau jinai padės


Įamžint bruožus veido ir širdies.


 


 


<

Rodyk draugams

Komentarai (52)

  1. Tedesca:

    kaip seniai skaityti:))

  2. j.:

    sakai pravers žmoneliams, tegul šviečiasi :) užmačia!

  3. Gal kas galit įdėti 63soneta? : )

  4. Martyna:

    Nemažai klaidų …

  5. Edvina:

    63.
    kaip vandenynas bangą po bangos
    į akmenuotą krantą nuolat rita
    taip, nenutrūkstamai, be atvangos
    viena minutė skuba paskui kitą

    žiūrėk, vaikystės jaunatis graži
    brandžia ir aiškia pilnatim jau tapo
    bet laikas ją nutildė pamaži
    ir stumia apsiblaususią į kapą

    jis tau raukšles įbrėžia kaktoje,
    sudarko margą rūbą grožio jauno
    ir visa, kuo didžiavos žmonija,
    aštriu dalgiu lyg sausą žolę pjauna.

    bet mano posmų jis nepalytės -
    tau nėr ko būgštaut atšiaurios mirties!

    atsiprašau už klaidas ;DDD

  6. Elena:

    Sveiki! Būčiau dekinga jei kas įdėtų 17 sonetą. Ačiū.

  7. sima:

    Edvina, cia ne 63, o 60 sonetas ;p

  8. Tomas:

    17.
    Tam, kas mane skaitys ateityje,
    Gal šitos eilės paikos pasirodys,
    Juk tavo tobulybė mirs, deja,
    Jos neprikels iš grabo mano žodis.

    Jei atvaizduosiu dangiškas akis,
    Nupiešiu tavo dievišką portretą,
    Tai mūsų ainis, aišku, pasakys:
    “Per daug laki fantazija poeto!”

    Ir į senus pageltusius lapus
    Lyg į melagį seną pažiūrėjęs,
    Su pašaipa pridurs: “Gan iškalbus
    Tasai pasiutęs pasakų mėgėjas!”

    Neniekink mano posmų. Bet tikėk:
    Tu vaikuose gyvensi dveja tiek!

  9. Tomas:

    63.
    Kada beširdis Laikas taip kaip man
    Tau kaktą išvagos ranka gruoblėta,
    Kada kasdien, kas valandą kapan
    Akla senatvė stums tave iš lėto,

    Kai tavo grožio saulė nusileis
    Ir metai užgesins jaunystės ugnį
    Kada klaidžiais gyvenimo keliais
    Prieisi amžinos nakties bedugnę,–

    Tuomet turėti ginklą aš geidžiu,
    Kuriuo atremt galėčiau Laiko smurtą
    Ir tuo būdu nuo smūgių jo skaudžių
    Apsaugoti brangiausią savo turtą:

    Meilingų mano posmų skambesy
    Tu busi vis tokia, kokia esi!

  10. Osvaldas:

    135 aciu butu lb ;)

  11. Linetty:

    man žiauriai reikmingos atrodo.

  12. as:

    146 reikia, aciu (:

  13. Ieva:

    o jėtau, aš visada žinojau jog yra tas šekspyras, ir esu skaičius kelias citatas, bet kad taip rašytų, nx : D
    gyvenime ne esu skaičius tokių grožybių.
    kur jas gaunat?; o

  14. vaidas:

    sveiki, gal kas zino sita eilerasti?
    kai liksi tu pasauli be manes,
    Ir as gulesiu zemeje bedvasis…
    Mesk aki kada nors i sias eiles,
    Kurias tau- rase tavo mylimasis…

    kaskas tokio.. gal turi kas nors pilna eilerasti?
    buciau labai dekingas ;]

  15. greteo:

    Kai liksi tu pasauly be manęs
    Ir aš gulesiu žemėje bedvasis,
    Mesk akį kada nors į šias eiles,
    Kurias tau rašė tavo mylimasis.

    Palygink jas su talentais naujais:
    Jie bus mane , be abejo , užgožė
    Vaizdais ir skambumu , bet ne jausmais,
    Ir tu pagirsi juos už rimtą grožį.

    Ir tau bus gaila , kad mane mirtis
    Taip greitai iš gyvenimo išrovė.
    Tu pasakysi :”Jei gyvuotu jis,
    Tur būt, pasiektų ne mažesnę šlovę

    Už aukštą meną vertinu aš juos,
    O jį skaitau , nes meilei jo lenkiuos”.

  16. J.:

    Vis tiek pats gražiausias yra:
    91
    Vieni didžiuojas savo pinigais,
    Kiti - kilme ar apdarais madingais,
    Kiti vėl - šunimis, ristais žirgais
    Ar sakalais, treti - pečiais galingais.

    Kiekvienas mūsų turi šį ar tą,
    Kas miela jam ir traukia jį savaime.
    Bet man dalia kitoniška skirta,
    Dar nematyta, ypatinga laimė.

    Aukšta kilmė, žirgai ir sakalai
    Ir brangūs lobiai, kurie auksu žėri -
    Ko jie verti? Sutikčiau aš mielai
    Juos atiduot už tavo meilės gėrį.

    Be jo pasauly būtų taip nyku !
    Netekęs jo, aš visko netenku.

  17. Kai liksi tu pasauly be manęs
    Ir aš gulesiu žemėje bedvasis,
    Mesk akį kada nors į šias eiles,
    Kurias tau rašė tavo mylimasis.

    Palygink jas su talentais naujais:
    Jie bus mane , be abejo , užgožė
    Vaizdais ir skambumu , bet ne jausmais,
    Ir tu pagirsi juos už rimtą grožį.

    Ir tau bus gaila , kad mane mirtis
    Taip greitai iš gyvenimo išrovė.
    Tu pasakysi :”Jei gyvuotu jis,
    Tur būt, pasiektų ne mažesnę šlovę

    Už aukštą meną vertinu aš juos,
    O jį skaitau , nes meilei jo lenkiuos”.
    Cia sekspyro sonetas ?

  18. Azkabanas:

    Dviejų širdžių ištikima draugystė…
    Jokių nepaiso kliūčių kelyje…
    Juk Meilė - dar ne Meilė…Jeigu ją…
    Sutriuškina klasta ar išdavystė…

    Tikroji Meilė - tai žvaigždė skaisti…
    Kuri nė mirksniui nepaliauja degti…
    Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį…
    Kai laivą svaido viesulai pikti…

    Ne… Meilė ne pastumdėlė Likimo…
    Jai visagalis Laikas nebaisus…
    Kuris naikina lūpų radastus…
    Ir iš visų tą pačią duoklę ima…

    Jei Tau meluoja posmai šių eilių…
    Nebėr pasauly Meilės…Aš tyliu…

  19. Karolūks:

    Kai liksi tu pasauly be manęs
    Ir aš gulesiu žemėje bedvasis,
    Mesk akį kada nors į šias eiles,
    Kurias tau rašė tavo mylimasis.

    Palygink jas su talentais naujais:
    Jie bus mane , be abejo , užgožė
    Vaizdais ir skambumu , bet ne jausmais,
    Ir tu pagirsi juos už rimtą grožį.

    Ir tau bus gaila , kad mane mirtis
    Taip greitai iš gyvenimo išrovė.
    Tu pasakysi :”Jei gyvuotu jis,
    Tur būt, pasiektų ne mažesnę šlovę

    Už aukštą meną vertinu aš juos,
    O jį skaitau , nes meilei jo lenkiuos”. << Šekspyro sonetas??

  20. Ignas:

    Gal kas galetu parasyti 65 soneta?

  21. Jovita:

    sveiki, būčiau labai dėkinga jei kas įdėtų 34 sonetą…

  22. Ruta:

    nuostabu!Dekoju….sirdis nudziugo

  23. labai reikia 97 soneto.jei kas turit idekit aciu:)

  24. lolita:

    man labai patinka šekspyro sonetai.

  25. Rūta:

    as noriu pistis.

  26. Sonia:

    Grazus sonetai tik klaidas juose istaisyk ;DD puiku kad yra tokiu kurie netingi ir dauguma sonetu sukelia i interneta. ;]

  27. 29 sonetas:

    29
    Kai, žiauriai engiamas lemties kraupios,
    Vaitoju, keikdamas save ir žmones,
    Ir į nebylų dangų aš kreipiuos,
    Tikėdamasis veltuj jo malonės,

    Kai apmaudu nematomu degu,
    Žiūrėdamas į tuos, kuriems pavydžiu
    Didingo sosto, talento, draugų,
    Ir savo dalią kaltinu tolydžio,–

    Ūmai nušvinta mano liūdesys,
    Ir aš, paveikslą tavo prisiminęs,
    Tarytum giedrą rytą vieversys
    Džiugiai plasnoju aukštumoj mėlynės.

    Jokie karalių lobiai niekados
    Man tavo meilės gėrio neatstos!

  28. 65:

    65.

    Granitas, varis, žemė, o ir jūra
    Neatlaikys, kai bus Mirtis atėjus,-
    Tai kaipgi Laikas grožio nesugurins,
    Jei grožis toks trapus yra kaip gėlės?

    Kaip gali Laiko lėksmą atlaikyti
    Dvelkimas liepos, jeigu kietą uolą
    Įsiutę bangos baigia sudaužyti?
    Ir juodvario, ir marmuro koloną…

    O karčios mintys! Kaip galėčiau rasti
    Tavajam grožiui prieglobą nuo Laiko?
    Ir kaip švytuoklę sustabdyti - rankom?
    Lai judesį ir stingulį sutaiko!

    Nėra vilties nė lašo. Tavo vaizdas
    Išlieka ten, kur šviečia juodos raidės.

  29. Tomas:

    Gal kas galit 25 soneta??:D

  30. Martynas:

    Labai reikia 23 soneto. Aciu :)

  31. Ausra:

    gal galit ikelti 132 soneta?

  32. Gabija:

    Štai prašom Aušra..
    132 sonetas:
    Kaip man patinka tavo akys juodos!
    Lyg jusdamos, kad pamiršai mane,
    Jos užsivilko gedulą- ir rodos,
    Kad žiūri su užuojauta švelnia.

    Skaistveidė saulė mūsų žvilgsnį keri,
    Kai teka jauno rytmečio gaisuos;
    Mus jaudina pirma žvaigždė vakarė,
    Skelbėja tyliai žengiančios tamsos.

    O aš tavų akių gelmėj juodojoj
    Palaimą ir užuomaršą randu,
    Nors gaila man, kad gedulo šydu
    Širdies aptraukti tu nesugalvoji…

    Tuomet sakyčiau drąsiai visada,
    Kad grožio saulė būna tik juoda!

  33. Brigita:

    Gal galima 31? Ir koks Sonetas yra kur panasiai ” ir atveriu sielos akis,nes manas akis migla uzklojo” ?:)Aciu

  34. indre:

    31
    Tavoj širdy man plaka širdys brangios,
    Kurias laikiau nutilusiom. Tavy
    Jaučiu tiek meilės ir išgirsti stengiuos
    Balsus draugų, kurie nebegyvi.

    Aš daug patyriau sielvarto širdingo,
    Daug ašarų riedėjo man veidais.
    Bet tie, kurių nebėr, ne amžiams dingo,-
    Jie tavyje alsuoja kaip kadais.

    Lyg stebuklingam veidrody atgyja
    Vienoj tavy tiek bruožų mylimų
    Ir slaptą mano meilės karaliją
    Visi tau atiduoda su džiaugsmu.

    Kas buvo meilė ir svaja,
    Tai atrandu šiandieną tavyje!

  35. edga:

    ka jus cia stumiat del klaidu… jus dziaukites, kad sonetus radote, tai geriau padekokit, o nepiskit prota.
    Dekui, kas sugaiso laika ir ikele sonetus =)

  36. Janis:

    O, viskas būtų taip gražu,
    Jei ne šis deguto šaukštas,
    Kuriuo paspringo elgeta nuožmus,
    Sutepęs vaiskų ryto skausmą…

  37. Emo:

    Sveiki, gal galėtumėt kas nors parašyti 33 ir 67 Škspyro sonetus? Būčiau labai dėkingas.

  38. rasa:

    noreciau visu sonetu!!!!

  39. Marija:

    Sveiki, gal galit parašyti 71 sonetą?

  40. Adele:

    23
    Kaip scenoje artistas nerangus,
    Kuris užmiršta rolę išmėgintą,
    Ar kaip koksai pablūdėlis klaikus,
    Kuris nuo pykčio pats bejėgis krinta,-

    Taip lygiai aš svyruoju ir blaškaus,
    Išlieti noriu meilę tau kas dieną,
    Bet, lyg prislėgtas kvaitulio sunkaus,
    Ūmai sustoju ir tyliu kaip siena…

    Todėl, nors vien tik laurai ir nauda
    Terūpi jums, nebylios mano eilės,-
    Gyvenkite ir būkit vasada
    Ištikimi šaukliai manosios meilės!

    O tu skaityk - ir stenkis akimi
    Girdėt, ką šaukia siela nerami.

  41. Paulius:

    Gal kas galėtų įkelti 34,73,77 sonetus? pagooglinus niekur neradau

  42. Niekas:

    34
    Tu šiandien saulę man pranašavai
    Ir aš apsiaustą palikau namie,
    Bet atlingavo debesų laivai,
    Apsiblausė žydra dangaus gelmė.

    Tu mėginai man spinduliu linksmu
    Nubraukt nuo veido darganos žymes,
    Tačiau nebepalengvinai skausmų,
    Nepajėgei pagydyti manęs…

    Dabar save tu keiki ir žadi
    Giedrų dienų nedrumsti niekados.
    Deja, net tavo atgaila skaudi
    Negali man išdildyti skriaudos.

    Bet deimantai, kurie skruostais tau rieda,
    Lyg tas lietus nuplovė tavo gėdą!

  43. Niekas:

    73
    Tą metų laiką tu regi many,
    Kada nutildo savo giesmes paukščiai,
    Kai medžiai styro, tylūs, rūškani,
    Ir byra lapai, virpčiodami baukščiai;

    Tu vakaro žaras many regi,
    Kai vaiski saulė poilsio jau skuba
    Ir kai mirties sesuo - naktis niūki
    Ant žemės kloja savo tamsų rūbą;

    Negyvą liepsną praeities manos,
    Kuri tiek daug jaunų geismų prarijo,
    Regi tu manyje, lyg pelenuos
    Vos jaučiamą gruzdėjimą žarijų;

    Žinau: tu viską manyje matai -
    Ir myli dar labiau mane už tai…

  44. Niekas:

    77
    Tiksėdamos minutės laiką skaito,
    O veidrodis tau sako: žilas tu.
    Kad tavo mintys vėjais nenueitų,
    Paskleiski jas ant puslapių baltų.

    Greitasis Laikas neaplenkia nieko;
    Kur tykiai bėga jis - nežino nieks.
    Gilių raukšlių, kurias jisai palieka,
    Jokia jėga išlygint nepajėgs.

    Tai, ką galvoji tu, ką akys mato,
    Kas veikiai tau išdils iš atminties,
    Ant popieriaus išklok: po daugel metų
    Tau brangūs bus vaikai tavos širdies.

    Ilgiems laikams užuomaršon išnykę,
    Jie ateity pravers ne vieną sykį.

  45. ...:

    Visų šitų sonetų esmė:
    Būk mano merga, nes bobos pareiga yra pratęsti giminę.

  46. sonetai:

    Nelabai suprantu kaip jus galite skaityti Sekspyro sonetus lietuviu kalba… Palyginkit vertima ir originala, ir pamatysit kad vertejas paliko gal ik minti (GAL), o tekstas visas isdarkytas, perkurtas…..
    Nesakau, kas nemokat anglu kalbos, tai nera ka daugiau daryt, bet kas moka tai tikrai nereiktu skaityt siu vertalu…

  47. gledi:

    O man būtent ir patinka vertimas Churgino :)
    Jų net ritmas kitoks negu orginalo. Ir, asmeniškai man, labiau patinka Churgino Šekspyro sonetų interpretacija, negu orginalas :)

  48. laura:

    gal kas galetu ikelti 176 sekspyro soneta buciau labai dekinga aciu

  49. Kostas:

    gal kas gali ikelt sonetu susijusiu su muzika?

  50. Laurai:

    Šekspyras parašė tik 154 sonetus. :)

  51. Poezija neturi vertimo. Galima bandyti versti, bet niekada vertėjas neišsaugos atoriaus tometės dvasios, kuria buvo sukurtas kūrinys. Vertimas, deja, bet daug ką keičia: skambesį, toną, minčių eigą, žodžius, netgi jausmą. Poezija kaip tikroji meilė neturi vertimo…

  52. 165:

    165 jei kas gali įkelkit :)

Rašyti komentarą